Salierai skirstomi į šakninius ir lapkotinius. Šakninių salierų maistui naudojami ne tik lapai, bet ir šaknys, kurios patiekalui suteikia gerą skonį ir aromatą. Salieruose gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, jie pagerina virškinimą.
Šakniniai salierai auga ilgai: 180 – 200 dienų, todėl lauke sodinami daigais, kurie auginami dėžutėse, loveliuose ar inspektuose. Salierai geriausiai dera sunkioje, puveningoje, gerai įdirbtoje, bet nešlapioje dirvoje. Durpinės ir rūgščios dirvos salierams netinka. Vieta parenkama atvira, gerai vėdinama.
Salierų daigai į lauką sodinami ievai sužydus (maždaug gegužės viduryje). Sodinama juostomis viena nuo kitos per 55 – 60 cm, o juostoje tarp eilių ir tarp daigų – per 30 cm.
Vasarą dirva purenama, naikinamos piktžolės ir laistoma. Liepoms sužydus (liepos mėn.), lietingu laikotarpiu salierų šalutinės šaknys nugenimos. Iš visų šonų atkasama žemė ir nuimamos šalutinės šaknys. Apatinės šaknys paliekamos. Po šios operacijos padarytos duobutės užpilamos, o šaknys apkaupiamos.
Salierams nepavojingi ne stipresni kaip 10º C šalčiai. Todėl paprastai salierų derlius imamas paskutinis. Juos raunant, nupjaunama dalis šaknų ir lapų, paliekama tik patys smulkieji lapai prie pumpuro.
