Žemės dirbimas

Norėdami gauti didelį ir geros kokybės daržovių derlių, turime ypač rūpestingai paruošti joms dirvą. Dirvos dirbimu reikia sudaryti palankiausias sąlygas daržovėms augti ir vystytis. Tokios sąlygos susidaro, kai įdirbamas visas ariamasis sluoksnis. Jame negali būti nei stambių grumstų, nei sutrintų palaidų dulkių. Tinkamu dirbimu mes išlaikome ir geriname dirvos struktūrą bei derlingumą. Taip įdirbtoje dirvoje ne tik augalų šaknys laisvai auga ir visomis kryptimis skleidžiasi, bet tuomet jos randa pakankamai drėgmės, oro ir maisto medžiagų. Maisto medžiagų kiekį dirvoje didiname ne vien tręšimu, bet ir giliu dirvos dirbimu. Storame dirvos sluoksnyje dūlėjimas ir mikroorganizmai pagamina daugiau maisto medžiagų, o šios maisto medžiagos vienodai pasiskirsto ir ne taip greitai išplaunamos. 

Dirvos skutimas. Nuėmus derlių, dažniausiai dirva būna supuolusi, joje pribyrėję piktžolių sėklų ir priaugę vegetatyvinių piktžolių. Tokioje dirvoje yra mažai oro ir drėgmės, todėl mikroorganizmai silpniau veikia. Skutimas yra pirmas darbas, kuriuo dirva atgaivinama. Paprastai skutama 5 – 7 cm gilumu. Drėgmė iš skustos dirvos negali laisvai garuoti, tam trukdo purusis paviršinis sluoksnis. Todėl dirva būna pakankamai drėgna ir nesukietėja. Skutimas savo tikslą pasiekia tik tada, kai jis atliekamas tuoj pat nuėmus derlių, jeigu pavėluojama, dirva išdžiūva, skusti tampa sunku ir iš tokio darbo mažai naudos.

Rudens arimas. Nuskustoje dirvoje laikosi drėgmė, tokia dirva yra pakankamai šilta. Joje mikroorganizmai pradeda intensyviai darbuotis. Tačiau skutimu apverstas plonas sluoksnis, ypač jei gausiau palyja, supuola. Rudens arimu supuolęs viršutinis sluoksnis įverčiamas į vagos dugną, o į viršų išverčiamas apatinis, puresnis sluoksnis. Geriausia arti maždaug 20-22 cm gilumu, kad būtų apverčiamas visas labiausiai supuolęs ir piktžolėmis užterštas sluoksnis. 

Rudens arimo laikas arimo kokybei yra labai svarbus. Arimo laikas paprastai derinamas su dirvos rūšimi ir jos drėgnumu. Sunkios dirvos ariamos kiek galima anksčiau, lengvesnes dirvas galima arti ir vėliau, jų drėgnumas arimo kokybei neturi tiek daug reikšmės. Be to, vėlyvesniu arimu iškeliamos į paviršių giliau nuslinkusios maistinės medžiagos, taip jos apsaugomos nuo išplovimo. Sausą rudenį sunkias dirvas geriau arti kiek vėliau – palaukti lietus. Išdžiūvusią molingą dirvą sunku įdirbti, o dažniausiai pavasarį reikia pakartotinai arti.

Valkiavimas yra tipiškas pavasario žemės dirbimo būdas, kuomet suarta dirva išlyginama valkėmis, lygintuvais, o mažuose daržuose tiesiog grėbliu. Stengiamasi kaip galima anksčiau sulyginti dirvos paviršių ir labai nuosekliai jį supurenti. Nuvalkiuota dirva vienodai džiūsta, greičiau įšyla.

Pavasario arimas. Ruošiant dirvą ankstyvosioms daržovėms, dažniausiai pavasarį arti nereikia. Reikėtų visai vengti pavasarinio arimo, tačiau yra išimčių. Po lietingo rudens, nešaltos žiemos, šlapio pavasario dirvos yra tiek supuolusios, kad pavasarį reikia jas arti. Pavasario arimas nepageidaujamas todėl, kad apversta dirva išgarina daug drėgmės.